- užmarštis
- užmarštìs sf. (3b) DŽ, NdŽ, ùžmarštis (1) KŽ 1. Bru, Rtr, LL105, Smln užmiršimas: Šimtai ir tūkstančiai jaunų talentų, gamtos apdovanotų retais gabumais, smilko užmarštyje, nematydami nei knygos, nei vaiko širdžiai brangių pramogų P.Cvir. Lietuva negalėjo jų apsergėti nuo užmaršties A1884,67(J.Šliūp). Dalis jų (dainų) jau yra nuėjusios į užmarštį ir gyvena tik senųjų lūpose LKVI397. Baltų praeitį dar vis tebegaubia tirštas istorijos užmaršties rūkas rš. Užmarštis kalbos sentėvių … daleidžia nugrimzti ir šviesiausiems mūsų krašto žmonėms in tamsą A1883,13. Laikas viską neša užmarštin, jis nuneš ir didžiausius skausmus A.Mac. Vargų ilgos eilios tartum nugrimzdo tenai į užmaršties prapultį V.Piet. Tiktai laukai kartojo mano prakeikimo psalmę, tik užmarštin ji puolus tenurimo B.Braz. 2. DŽ užsimiršimas.
Dictionary of the Lithuanian Language.